virpuliuoti

1 virpuliúoti, -iúoja, -iãvo intr. RŽ 1. L, Rtr, BŽ129, DŽ, NdŽ, KŽ pamažu virpėti, drebėti: [Pelytė] šmurkštelėjo į savo skylę ir tenai ištūnojo tris dienas ir tris naktis, virpuliuodama iš baimės (ps.) A.Vaičiul. Jos kasos taip pat geltonavo, kaip tie lapai, kurie virpuliuodami krito žemyn rš. ║ apie balsą: Tirštas kaip medus, minkštas, virpuliuojantis jos balsas tarytum sklaido kiemo sutemas J.Balt. 2. NdŽ, DŽ¹ banguoti, ribuliuoti (ppr. apie vandens paviršių): [V]anduo virpuliúo[ja], kad įmeti akminį Šts. O ežeras buvo didelis, balzganas, lygus, tik šen ten jo paviršiuj virpuliavo vilnis ar sūpavosi antis kaip juodas taškas A.Vaičiul. Karštos oro srovės jau ir dabar virpuliavo pažemėmis J.Paukš. 3. mirgėti, raibuliuoti: Laukymėse tarp medžių šakų ir lapų šešėlių lyg debesis auksinių drugių virpuliuoja geltona šviesa rš. Patekėjo mėnulis, didelis, gelzganas, pažėrė ant marių vos vos virpuliuojančią šviesą, prigesino žvaigždes rš. | Saulėj virpuliuoja laukai J.Paukš. | prk.: Ir virpuliuoja nerimu skliautai J.Aist. 4. vyturiuoti, giedoti: Virš rugienų balkšva miglelė nusidriekusi, aukštai vyturėlis virpuliuoja J.Paukš.